Prekių ženklinimo taisyklės kuriamos siekiant informuoti ir apsaugoti vartotoją. Šiandien, kai į Lietuvos rinką plūsta vis didesnis maisto produktų srautas, o vartotojai tampa vis išrankesni, šios taisyklės tampa itin aktualios.
Gamintojams ar platintojams svarbu tiksliai žinoti visus prekių ženklinimo reikalavimus, kad išvengtų pažeidimų, o vartotojams – kad galėtų apginti savo teises, būtų informuoti, ko gali reikalauti, o ko ne. Ir didelių maisto produktus gaminančių kompanijų, ir smulkiųjų įmonių atsakomybę už prekių ženklinimo pažeidimus reglamentuoja Produktų saugos įstatymas, Administracinių teisės pažeidimų kodeksas ir Civilinis kodeksas, kuriame nustatyta, kaip vartotojams turi būti atlyginta žala. Tam tikrais atvejais Europos maisto saugos tarnyba arba valstybės narės atitinkamos kontrolės institucijos gali taikyti produktų pateikimo į rinką ribojimo priemones, kurios dažniausiai sutrikdo gamintojo ar platintojo finansinę veiklą. Pateikiama informacija apie pagrindines maisto produktų ženklinimo taisykles padės gamintojams ar pardavėjams, tiekiantiems produkciją Lietuvos ar užsienio rinkai, laikytis ženklinimo reikalavimų ir išvengti su maisto sauga susijusių pažeidimų. Žinoti svarbiausias maisto produktų ženklinimo taisykles svarbu ir kiekvienam vartotojui, kuris rūpinasi savo sveikata, nori vartoti kokybiškus maisto produktus ir gauti išsamios informacijos apie juos.
Šiuo metu Lietuvoje maisto produktų ženklinimą reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministro 2002-12-24 įsakymu Nr. 677 patvirtinta higienos norma HN 119:2002 (toliau tekste – HN 119:2002), parengta laikantis ES teisės aktų nuostatų. Ši higienos norma nustato bendruosius maisto produktų ženklinimo, maistingumo bei partijų žymėjimo reikalavimus, kurie privalomi visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, tiekiantiems maisto produktus į Lietuvos Respublikos rinką. HN 119:2002 reikalavimai taip pat taikomi visiems į restoranus, ligonines, valgyklas ir kitas viešojo maitinimo įstaigas tiekiamiems maisto produktams.
Svarbiausios ES direktyvos ir reglamentai
Į ES rinką tiekiamų maisto produktų ženklinimo ir maistingumo žymėjimo reikalavimus, be kitų teisės aktų, reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių maisto produktų ženklinimą, pateikimą ir reklamavimą bei Tarybos direktyva 90/496/EEB dėl maisto produktų maistingumo ženklinimo. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad direktyva yra ES teisėkūros aktas, kuriuo iš šalių narių reikalaujama pasiekti tam tikrų rezultatų, tačiau nenurodoma, kokiu konkrečiai būdu tai turi būti padaryta. Direktyva nuo reglamento skiriasi tuo, kad reglamentas yra tiesiogiai veikiantis ir jis pradeda veikti be jokių papildomų vykdymo priemonių. Direktyvos dažniausiai šaliai palieka veikimo laisvę įtvirtinant konkrečias taisykles ir gali būti adaptuotos įvairiomis teisėkūros priemonėmis, atsižvelgiant į tai, kokią teisinių santykių sritį jos reguliuoja.
Nuo 2014 m. gruodžio 13 d. minėtas direktyvas pakeis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) 1925/2006 bei kuriuo panaikinama Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/ EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004. Reglamentas yra ES teisėkūros aktas, kuris iškart pradeda veikti visose šalyse narėse be papildomų teisinių procedūrų. Vadinasi, nuo minėtos datos šis reglamentas tiesiogiai įsigalios ir Lietuvoje.
Kas turi būti nurodyta produkto etiketėje
Šiuo metu Lietuvoje galioja minėtas bendruosius maisto produktų ženklinimo, maistingumo ir partijų žymėjimo reikalavimus nustatantis teisės aktas HN 119:2002. Jis reglamentuoja, kad maisto produktų etiketėje, su tam tikromis išimtimis būtina nurodyti:
- parduodamo maisto produkto pavadinimą;
- sudėtį;
- sudedamųjų dalių arba sudedamųjų dalių grupių kiekį pagal konkrečią tvarką;
- jei maisto produktai yra fasuoti, grynąjį kiekį;
- minimalų tinkamumo vartoti terminą, o mikrobiologiniu požiūriu labai greitai gendančių produktų – konkrečią datą („Tinka vartoti iki… );
- visas specialias laikymo arba vartojimo sąlygas;
- Europos Sąjungoje įsisteigusio gamintojo, pakuotojo ar pardavėjo pavadinimą ir adresą;
- išsamią informaciją apie kilmės vietą;
- vartojimo instrukciją, jei be jos būtų neįmanoma teisingai vartoti produktą;
- daugiau kaip 1,2 tūrio proc. alkoholio turinčių gėrimų faktinę alkoholio koncentraciją tūrio procentais.
- atskiroms produktų grupėms yra taikomas papildomų užrašų ar informacijos pateikimo etiketėje reikalavimas.
Kokiais atvejais būtina nurodyti maistingumą?
Nurodyti maisto produktų maistingumą nėra privaloma. Tačiau jei produkto etiketėje ar reklamoje (išskyrus bendrąją) pateikiamas su mityba susijęs teiginys, maistingumą nurodyti būtina. Mitybinių teiginių pateikimo tvarką nustato Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1924/2006. Mitybinis teiginys – tai bet kuriuo būdu pateikiama informacija, kuria teigiama ar užsimenama, kad maisto produktas turi ypatingų maistinių savybių, suteikiančių sumažintą ar padidintą energijos (kaloringumo) kiekį arba nesuteikiančių jos, o informacijoje apie produkto maistines medžiagas pažymima, kad turi jų mažesnį ar didesnį kiekį arba jų neturi.
Leidžiami tik mitybiniai teiginiai apie energinę produkto vertę ir šias maistines medžiagas: baltymus, angliavandenius, riebalus, skaidulines medžiagas, natrį, konkrečiai išvardytus vitaminus ir mineralines medžiagas, jei jų kiekis išties reikšmingas, taip pat medžiagas, priklausančias maistinių medžiagų kategorijai. Dėmesio! Maistinės medžiagos kokybės ar kiekio žymėjimas nėra mitybinis teiginys!
Maistingumo ženklinimo informacija turi būti pateikiama pagal pirmosios arba antrosios grupės tvarką:
1-oji grupė: energinė vertė, baltymų, angliavandenių ir riebalų kiekis;
2-oji grupė: energinė vertė, baltymų, angliavandenių, riebalų, sočiųjų riebalų rūgščių, cukraus, skaidulinių medžiagų ir natrio kiekis.
Kai pateikiami mitybiniai teiginiai apie cukrų, sočiąsias riebalų rūgštis, skaidulines medžiagas ar natrį, ženklinime privalo būti pateikiama 2-osios grupės informacija.
Produkto maistingumo ženklinime gali būti nurodomas ir šių medžiagų kiekis: krakmolo, poliolių, mononesočiųjų riebalų rūgščių, polinesočiųjų riebalų rūgščių, cholesterolio, bet kurių iš konkrečiai išvardytų mineralinių medžiagų ar vitaminų, jei jų kiekis reikšmingas (t. y. ne mažiau 15 proc. rekomenduojamos paros normos 100 g arba 100 ml produkto arba pakuotėje, jei joje yra tik viena porcija).
Kuo nepatenkinti vartotojai?
Visa ženklinimo informacija turi būti pateikta valstybine kalba. Papildomai ji gali būti pateikta ir užsienio kalba (kalbomis). Tačiau dar dažnai galime aptikti maisto produktų, kurie paženklinti, pavyzdžiui, anglų, o ne lietuvių kalba. Ne tik tai kelia Lietuvos vartotojų nepasitenkinimą dėl parduotuvėse įsigytų maisto produktų ženklinimo. Remiantis Europos Parlamento ir ES Tarybos atliktais tyrimais, viena pagrindinių vartotojų nepasitenkinimo maisto produktų etiketėmis priežasčių yra neįskaitoma, t. y. pernelyg smulkiu šriftu ar nesuprantamai išdėstyta informacija apie produktą. Taip pat vartotojai nepatenkinti, kai pateikiami klaidinantys teiginiai apie produkto maistingumą ar sveikatingumą.
Vartotojai turėtų dėmesingiau skaityti gaminių etiketes, domėtis, kur pagamintas produktas, kokios jo sudedamosios dalys, ar nepasibaigęs tinkamumo vartoti terminas ir t. t. Gamintojai (pardavėjai) savo ruožtu privalo pateikti teisingą informaciją apie produkto sudėtį, laikymo sąlygas, nurodyti tikslią kilmės vietą, jei produktas importuotas. Tad ir vieniems, ir kitiems derėtų sekti naujausią informaciją apie prekių ženklinimą. Tuomet bus rečiau pažeidžiami ir vartotojų, ir gamintojų interesai bei lūkesčiai. Jei vis dėlto nepavyksta išvengti komplikuotų situacijų, nemalonių padarinių riziką galima maksimaliai sumažinti, jei kreipiamasi į profesionalus. Vieni iš nedaugelio teisininkų, dirbančių šioje srityje, yra „Lexpro“ teisinių paslaugų įmonė. „Lexpro“ komanda sprendžia sudėtingus teisinius, gamybos ir komercinius klausimus visame pasaulyje ir bendradarbiauja su įvairiais už maisto saugą bei maisto ženklinimą atsakingais subjektais Lietuvos Respublikoje ir kitose pasaulio šalyse.
Parengė UAB „Lexpro“ teisininkė Rasa Saikevičiūtė