Šiandien daugelis yra susidūrę su skolomis. Kartais skolos išauga ir tampa nepakeliama našta. Tuomet skolininkai galimai pradeda slėpti turtą, pajamas ir išsisukinėti nuo padidėjusios skolos. Toks pinigų slėpimas negali būti laikomas apgalvotu žingsniu, kadangi susidariusi skola didėja su kiekviena uždelsta sumokėti diena, o asmeniui mirus, skola perkeliama jo įstatyminiams įpėdiniams. Vienas iš sprendimo būdų, kaip išvengti visą gyvenimą augančių skolų – fiziniam asmeniui bankrutuoti.
Būtina žinoti, kad fiziniam asmeniui bankrutavus, beveik visi skoliniai įsipareigojimai yra „nurašomi“. Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos pateikiamais duomenimis 2015 m. spalio 12 d. bankroto institutu pasinaudojo jau 743 asmenų, iš kurių 13 jau baigė procesą.
Kad fizinis asmuo galėtų bankrutuoti, jis privalo būti nemokus. Nemokumas suprantamas kaip fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (8125 Eur). Be nemokumo kriterijaus asmuo privalo būti sąžiningas. Sąžiningas asmuo negali būti sudaręs savo turtinę padėtį pabloginusių sandorių per pastaruosius 3 metus. Fizinis asmuo negalės bankrutuoti, jeigu jis buvo teistas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus finansų sistemai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 str.), tačiau būtina žinoti, kad jeigu šis teistumas yra išnykęs ir padaryti nusikaltimai ar baudžiamieji nusižengimai neįtakojo fizinio asmens nemokumo būsenos – bankrutuoti fizinis asmuo galės. Asmuo negalės bankrutuoti, jeigu nemokumą sukėlė jo žalingi įpročiai (piktnaudžiavimas alkoholiu, azartiniais lošimais ir kt.), taip pat jeigu nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų arba jeigu paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla.
Fizinio asmens bankroto procesą gali inicijuoti tik pats fizinis asmuo. Jis privalo ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo teismui dienos apie tai pranešti visiems savo kreditoriams. Suėjus šiam terminui, asmuo turi kreiptis į apylinkės teismą pagal savo gyvenamąją vietą pateikiantpareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Pareiškime iškelti bankroto bylą teismui turi būti nurodomos fizinio asmens nemokumą sukėlusios priežastys, pridedami šį nemokumą pagrindžiantys dokumentai, nurodomas kreditorių ir skolininkų sąrašas, fizinio asmens rekvizitai ryšiams palaikyti, gali būti siūloma bankroto administratoriaus kandidatūra, nurodoma informacija apie įspėjimą kreditoriams, duomenys apie pajamas (gaunamas ir būsimas), turtą, įkeistą turtą, teismuose iškeltas bylas, išlaikomų asmenų sąrašą ir nurodomos būtiniesiems poreikiams ar individualiai/ūkinei veiklai vykdyti būtinos lėšos.
Teismas ne vėliau kaip per 1 mėnesio terminą nuo pareiškimo priėmimo dienos priima nutartį iškelti bankroto bylą arba atsisakyti ją iškelti. Atsisakyti iškelti bankroto bylą teismas gali tuo atveju, jeigu jis nustatė bent vieną iš aukščiau minėtų pagrindų, dėl kurių fizinis asmuo bankrutuoti negali. Teismo nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėja per 7 dienas nuo jos priėmimo, jeigu ji nebuvo apskųsta.
Teismo nutarčiai įsiteisėjus, fizinis asmuo ne vėliau kaip per 15 dienų bankroto administratoriui turi pateikti individualų savo mokumo atkūrimo plano projektą. Šiame plano projekte turi būti nurodytos priežastys, dėl kurių fizinis asmuo negali įvykdyti kreditorių reikalavimų, fizinio asmens numatomos gauti lėšos, kiekvieną mėnesį fiziniam asmeniui būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos, kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas ir kiti duomenys, nustatyti Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnyje.
Plano įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė negu 5 metai. Baigus fizinio asmens bankroto procesą, plane numatyti, bet likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai „nurašomi“, išskyrus reikalavimus dėl žalos atlyginimo dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties, reikalavimus dėl piniginių lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) ir reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius teisės pažeidimus arba nusikalstamas veikas.
Plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Teismas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau nei 1 metams, jei teisme ginčijami kreditorių reikalavimai arba planas tikslinamas. Teismui patvirtinus planą, prasideda fizinio asmens mokumo atkūrimo procesas. Fizinis asmuo privalo vykdyti visus plane nurodytus reikalavimus bei pranešti suinteresuotiems asmenims apie tai, kad bus nutrauktos fizinio asmens iki bankroto bylos iškėlimo sudarytos sutartys, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė ir kurias nutraukti numatyta plane.
Svarbu žinoti, kad nuo fizinio asmens pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo teismui dienos iki teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos fizinis asmuo privalo visą turimą turtą valdyti ir naudoti atsakingai. Fiziniam asmeniui draudžiama atlikti veiksmus ar sudaryti sandorius, kurie pablogintų jo turtinę būklę ar pakenktų kreditorių interesams. Visi sandoriai, sudaryti pažeidžiant šį draudimą, yra negaliojantys nuo jų sudarymo momento. Būtina žinoti, kad nustačius fizinio asmens nesąžiningumą per vykdomą mokumo atkūrimo laikotarpį, bankroto procesas bus nutrauktas, o kitą kartą fizinis asmuo bankrutuoti galės tik praėjus 10 metų laikotarpiui.
Žvelgiant į kitų valstybių teisinį reglamentavimą dėl fizinių asmenų bankroto iškėlimo, reikia išskirti Latviją. Nemaža lietuvių dalis renkasi bankrutuoti Latvijoje, o ne Lietuvoje. Tarp fizinio asmens bankroto proceso Lietuvoje ir Latvijoje galima išskirti kelis skirtumus. Kaip jau buvo minėta ankščiau, fizinio asmens bankrutavimo procesas Lietuvoje trunka apie 5 metus, tuo tarpu Latvijoje fizinio asmens bankroto procesas užtrunka nuo 1 iki 3 metų. Latvijoje ši trukmė priklauso nuo įsiskolinimo dydžio. Lietuvoje minimalus įsiskolinimo dydis privalo būti ne mažesnis nei 8125 Eurų, o Latvijoje ne mažesnis nei 5000 Eurų. Bankrutavus Latvijoje fiziniam asmeniui „nurašomos“ visos skolos išskyrus tas, kurios atsirado bankroto procese. Palyginus šiuos esminius skirtumus su fizinio asmens bankroto procesu Lietuvoje, tenka pripažinti, jog Latvijoje bankrutuoti fiziniam asmeniui sukurtos pakankamai palankios sąlygos. Tam, kad fizinis asmuo galėtų bankrutuoti Latvijoje – jis privalo šioje šalyje dirbti ir gyventi ne mažiau kaip pusę metų.
Praktikoje galime sutikti atvejų, kai fiziniai asmenys patys ruošia procesinius dokumentus teismui, tačiau dažnai šie dokumentai neatitinka įstatymuose nustatytų reikalavimų. Norint tinkamai paruošti procesinius dokumentus, patartina kreiptis į kompetentingus teisininkus, kurių teikiamos paslaugos bankrutuojant Lietuvoje įkainojamos nuo 600 iki 1000 Eurų, o bankrutuojant Latvijoje – nuo 2000 iki 4000 Eur.
Parengė Augustinas Stoškus, UAB „Lexpro“ teisininkas