Įrašai su žyma Dovilė Katauskaitė:

Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis, bankrotų skaičius Lietuvoje nuolat auga. 2015 m. sausio – rugsėjo mėn. laikotarpiu bankroto bylos teisme buvo iškeltos 1366 įmonėms (95,3 proc.), o 68 įmonėms (4,7 proc.) bankroto procesai pradėti ne teismo tvarka. Lyginant 2015 m. sausio – rugsėjo mėn. duomenis su atitinkamu 2014 m. laikotarpiu, teismo tvarka iškeltų bankroto bylų padaugėjo 15,8 proc., ne teismo tvarka pradėtų bankroto procesų – 2,8 karto. Didžiąją dalį visų bankroto procesų, pradėtų per 2015 m. sausio – rugsėjo mėn., inicijavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (417 įm. arba 29,1 proc.), Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) (404 įm. arba 28,2 proc.) bei kiti kreditoriai (296 įm. arba 20,6 proc.). Įmonių savininkai – 7,3 proc., o darbuotojai – 3,1 proc., vadovai inicijavo tik 10,8 proc. visų per 2015 m. sausio – rugsėjo mėn. pradėtų bankroto procesų. Vis dažniau bankrutuojant įmonėms, kyla klausimas kokios yra bankroto priežastys.

Lietuvoje verslas nuolat kuriasi ir plečiasi, o viena iš populiariausių įmonės teisinių formų yra uždaroji akcinė bendrovė. Pagal Lietuvos statistikos departamento pateiktą naujausią informaciją, 2015 metų pradžioje Lietuvoje buvo įregistruotos net 114 888 uždarosios akcinės bendrovės (toliau – įmonė, bendrovė). Tuo tarpu 2014 metų pradžioje registruotos buvo 107 829 įmonės, o 2013 metais – 98 667 įmonės. Kiekvienais metais sparčiai augant įmonių skaičiui, asmenys, norintys pradėti verslą, vis dažniau susiduria su dilema: įmonę steigti ar pirkti. Lyginamuoju aspektu aptarsime šiuos du institutus, atsižvelgiant į keturias reikšmingiausias sritis: dokumentų rengimas, būtinos lėšos, laiko sąnaudos ir rizika.

Sprendimo už akių priėmimas – tai praktikos sukurta priemonė, kuria siekiama kovoti su proceso šalies piktnaudžiavimu neatvykstant į teismo posėdį ir proceso vilkinimu. Kad ši problema iš tiesų egzistuoja – patvirtina ir statistika: vien Vilniaus miesto apylinkės teisme per 2014 m. buvo priimti 1465 sprendimai už akių. Tačiau praktikoje galime sutikti situacijų, kuomet priimtas teismo sprendimas už akių vertinamas kritiškai, nes teismui nėra suteikta teisė objektyviai įvertinti neatvykusios šalies neatvykimo priežasčių. Glaudžiai su teismo sprendimo už akių priėmimu yra susijusi ir kita opi problema, t.y. procesinių dokumentų įteikimas proceso šaliai. Šiame straipsnyje aptarsime planuojamus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) pakeitimus, kurie padėtų išspręsti šias problemas.