Įrašai su žyma skola:

Įmonių bankroto valdymo departamento duomenimis, bankrotų skaičius Lietuvoje nuolat auga. 2015 m. sausio – rugsėjo mėn. laikotarpiu bankroto bylos teisme buvo iškeltos 1366 įmonėms (95,3 proc.), o 68 įmonėms (4,7 proc.) bankroto procesai pradėti ne teismo tvarka. Lyginant 2015 m. sausio – rugsėjo mėn. duomenis su atitinkamu 2014 m. laikotarpiu, teismo tvarka iškeltų bankroto bylų padaugėjo 15,8 proc., ne teismo tvarka pradėtų bankroto procesų – 2,8 karto. Didžiąją dalį visų bankroto procesų, pradėtų per 2015 m. sausio – rugsėjo mėn., inicijavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (417 įm. arba 29,1 proc.), Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) (404 įm. arba 28,2 proc.) bei kiti kreditoriai (296 įm. arba 20,6 proc.). Įmonių savininkai – 7,3 proc., o darbuotojai – 3,1 proc., vadovai inicijavo tik 10,8 proc. visų per 2015 m. sausio – rugsėjo mėn. pradėtų bankroto procesų. Vis dažniau bankrutuojant įmonėms, kyla klausimas kokios yra bankroto priežastys.

Juridinių ir fizinių asmenų mokumo/kreditingumo vertinimas.

Šiandien daugelis yra susidūrę su skolomis. Kartais skolos išauga ir tampa nepakeliama našta. Tuomet skolininkai galimai pradeda slėpti turtą, pajamas ir išsisukinėti nuo padidėjusios skolos. Toks pinigų slėpimas negali būti laikomas apgalvotu žingsniu, kadangi susidariusi skola didėja su kiekviena uždelsta sumokėti diena, o asmeniui mirus, skola perkeliama jo įstatyminiams įpėdiniams. Vienas iš sprendimo būdų, kaip išvengti visą gyvenimą augančių skolų – fiziniam asmeniui bankrutuoti.

Šiandien kiekvienas turi mobilųjį telefoną ir dauguma iš mūsų kiekvieną mėnesį moka tam tikrą abonentinį mokestį. Tačiau pasitaiko atvejų, kai sumokėti telekomunikacijų bendrovėms už suteiktas paslaugas asmenys tiesiog pamiršta apmokėti sąskaitą ar neturi tam galimybių. Jeigu Jūs nesumokėjote už Jums suteiktas paslaugas telekomunikacijų bendrovei, žinokite, kad Jums gali būti pradedamos skaičiuoti netesybos.

Smulkaus ir vidutinio verslo atstovai neretai kreipiasi į kreditavimo įstaigas dėl papildomo finansavimo siekiu plėtoti verslą, tačiau kreditavimo įstaigos nepatikliai žiūri į naujai įsteigtas, neturinčias nuosavo turto bendroves, todėl neretai smulkių bendrovių savininkams tenka asmeniškai prisiimti dalį įmonės prievolių ar laidavimu užtikrinti tai, kad prievolė bus tinkamai įvykdyta.

Išrašant vekselį vekselio davėjas ir vekselio gavėjas gali susitarti, kad už vekselyje nurodytą sumą yra skaičiuojamos palūkanos. Toks susitarimas turi būti numatytas ir įformintas vekselyje. Pažymėtina, kad atskiras susitarimas dėl palūkanų skaičiavimo negalioja. Numatant palūkanas be kitą ko vekselyje turi būti numatyta ir konkreti palūkanų norma.

Laiku nepateikiau vekselio apmokėjimui, ar dar galiu atgauti skolą? Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas numato, kad vekselis turi būti pateiktas vekselio davėjui apmokėti paskutinę vekselio mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Ši įstatymo nuostata yra imperatyvi, o ją pažeidus išieškojimo procedūra, taikoma išieškojimui pagal vekselius, negali būti taikoma. […]

Kiekvienoje įmonėje kas dieną sudaroma daugybė sutarčių, kurios neretai yra vykdomos netinkamai arba visai neįvykdomos. Siekiant sklandžiai ir stabiliai plėtoti verslą, būtina pasirūpinti apsaugos priemonėmis, kurios, esant netinkamam kitos sandorio šalies sutartinių įsipareigojimų vykdymui, padėtų lengviau atgauti investuotas lėšas. Vienas iš veiksmingiausių prievolės įvykdymo užtikrinimo būdų yra laikomas įkeitimas/hipoteka.

Šiuolaikiniame versle įmonės susiduria su nuolatine rizika, kuri ypač padidėja besikeičiant ekonomikos ciklams. Ekonomikai po truputį stabilizuojantis daugelis jaučia atsigavimą ir palengvėjimą ir neretai pamiršta, kad pinigų srautų išlaikymas ir stiprinimas yra ypač svarbus verslui.