Banko paslaptis

Banko paslapties terminas pirmą kartą teisiškai įtvirtintas buvo 1934 m. Šveicarijos bankininkystės įstatyme. Ši sąvoka reiškia, jog bankams yra draudžiama trečiosioms šalims atskleisti asmeninio pobūdžio informaciją ar informaciją, susijusią su banko klientų sąskaitomis. Toks draudimas sustiprinamas dar ir griežtomis sankcijomis tiems, kas pažeistų tokią įstatyminę nuostatą.

Nors banko paslapties institutas oficialiai pirmą kartą įtvirtintas Šveicarijoje, kur kliento informacijos slaptumas visada buvo gerbiamas, tačiau pastaraisiais metais Šveicarija ir Šveicarijos bankai nebeatsilaiko didėjančiam tarptautiniam spaudimui sušvelninti banko paslapties atskleidimo sąlygas. Jeigu anksčiau banko paslaptimi saugomos informacijos atskleidimas buvo įmanomas tik su asmens, apie kurį renkama informacija, sutikimu arba teismo sprendimu, tai šiuo metu, įsitvirtinant naujam reglamentavimui, bankai yra įpareigoti atskleisti informaciją, saugomą banko paslaptimi, kai tai susiję su civiliniu procesu teismuose (kaip, pavyzdžiui, paveldėjimas ar skyrybos); skolų išieškojimu ar bankrotu; baudžiamuoju procesu; tarptautinio teisinio bendradarbiavimo procesais.

Toks tarptautinis spaudimas nutaikytas ne vien tik į Šveicariją, bet apskritai į visas valstybes, kuriose banko paslapties atskleidimas yra apsunkinamas griežtomis sankcijomis – Lichtenšteinas, Liuksemburgas, Austrija ir pan. Šveicarija jau pasidavė, Liuksemburgas pasižadėjo nuo 2015 metų pradėti dalintis informacija apie jo bankuose esančių klientų sąskaitas, netgi Austrija, iš pradžių nesileidusi į kalbas apie banko paslapties instituto sušvelninimą, galiausiai nutarė apsvarstyti tokią galimybę ir šiais metais, pasikeitus šalies valdantiesiems, iniciavo pradžią informacijos, susijusios su banko paslaptimi, atskleidimui.

Esant tokiam tarptautiniam spaudimui vis daugiau asmenų savo lėšas perkelia arba patiki saugoti Honkongo ir Singapūro bankams. Nors šiuose dviejuose augančiuose Azijos verslo centruose banko paslapties institutas ir atitinka tarptautinius standartus, kuriuos bandoma primesti Europos šalims, tačiau čia valdantieji bankams palieka gan plačias ribas interpretuoti, kada banko paslapties atskleidimas yra būtinas. Kitaip sakant, nors įstatymiškai reglamentuota, kada bankai privalo pateikti informaciją apie savo klientus, tačiau patiems bankams paliekama teisė spręsti, ar konkreti situacija atitinka įstatyme numatytas sąlygas dėl tokio informacijos atskleidimo.

Be jau minėtų valstybių banko paslaptimi garsėja dar ir Bahamai, Kaimanų salos bei Panama. Nors šioms valstybėms taip pat galioja tarptautiniai banko paslapties standartai, tačiau jų bankų poveikis pasaulio ekonomikai, lyginant su Europos bankų, ne toks žymus, todėl joms toks didelis tarptautinis spaudimas netaikomas. Pažymėtina, jog įprastai didieji pasaulio bankai tiesiog atsisako patvirtinti piniginius pervedimus iš šių šalių, nes jos garsėja kaip  „nešvarių“ pinigų saugojimo vietos.Šiuo aspektu tik vienintelė Panama turi tvirtą poziciją ir galimybę atsilaikyti prieš bet kokį tarptautinį spaudimą. Susiklosčius šiai šaliai nepalankiai tarptautinei politikai jos atžvilgiu, ji tiesiog gali uždaryti ar apriboti naudojimąsi savo kanalu jungiančiu Atlanto ir Ramųjį vandenyną, kas reikštų nusistovėjusių laivybos maršrutų apsunkinimą, ko pasekoje nukentėtų pasaulinis ekonominis stabilumas.

Pasinaudoti bankų, kuriuose griežtai saugoma banko paslaptis, paslaugomis gali kiekvienas pageidaujantis asmuo. Tai nėra vien korumpuotų politikų, narkobaronų ar teroristų mėgstami bankai, nors tokią nuomonę bando suformuoti teisėsaugos institucijos ar Holivudo filmai.Kiekvienas turi prigimtinę teisę į asmens privatumą, o taip pat ir apsaugoti jautrią asmeninę informaciją nuo nesąžiningų trečiųjų šalių arba tiesiog saugiai laikyti savo pinigus žinant, jog niekas apie juos nesužinos be atitinkamo leidimo. Norint pasinaudoti tokia paslauga patartina kreiptis į specialistus, kurie, išsiaiškinę kiekvieno asmens poreikius, padėtų su painiomis banko sąskaitų atidarymo procedūromis.

Parengė advokato padėjėjas Audrius Onačko

Daugiau informacijos:

+370 600 80347 / +370 526 28714
info@lexpro.lt