Smulkaus ir vidutinio verslo atstovai neretai kreipiasi į kreditavimo įstaigas dėl papildomo finansavimo siekiu plėtoti verslą, tačiau kreditavimo įstaigos nepatikliai žiūri į naujai įsteigtas, neturinčias nuosavo turto bendroves, todėl neretai smulkių bendrovių savininkams tenka asmeniškai prisiimti dalį įmonės prievolių ar laidavimu užtikrinti tai, kad prievolė bus tinkamai įvykdyta.
Laidavimas – plačiai naudojamas prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas. Šis būdas ypač populiarus tais atvejais, kai kreditorius įvertinęs skolininko mokumą nėra garantuotas, jog skolininko turimo turto pakaks prievolės visiškam įvykdymui. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Paprastai skolininko ir laiduotojo atsakomybė kreditoriui yra solidari, jei kitaip nenumatyta laidavimo sutartyje, t.y. jeigu skolininkas neįvykdo prievolės ar jos dalies kreditorius turi teisę pasirinkti į ką pirmiausia nukreipti išieškojimą į skolininką ar laiduotoją, o tikėdami savo verslo sėkme verslininkai nesusimąstę laiduoja už įmonę taip rizikuodami visu savo turtu.
Savo prigimtimi laidavimas yra papildoma prievolė, kuria užtikrinamas pagrindinės prievolės įvykdymas, tai reiškia, kad laidavimas yra priklausomas nuo pagrindinės prievolės ir pasibaigia kartu su pagrindine prievole. Įstatymas pateikia laidavimo pabaigos pagrindų sąrašą. Pagal bendrąsias taisykles laidavimas pasibaigia, kai:
- Pasibaigė pagrindinė, laidavimu užtikrinta prievolė;
- Laiduotojas mirė;
- Kai skolininkas ir laiduotojas sutampa, laidavimas lieka galioti, jeigu kreditorius suinteresuotas, kad laidavimas išliktų;
- Iš esmės pasikeičia prievolė ir dėl to be laiduotojo sutikimo padidėja jo atsakomybė arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmės, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ką kita;
- Skola pagal laidavimu užtikrintą prievolę perkeliama kitam asmeniui, o laiduotojas nedavė sutikimo kreditoriui laiduoti ir už naująjį skolininką;
- Jeigu kreditorius be pagrindo atsisako priimti skolininko arba laiduotojo pasiūlytą tinkamą prievolės įvykdymą.
Lietuvos Respublikos Civilinis kodekse numatytos dvi laidavimo rūšys, t.y. terminuotas ir neterminuotas laidavimas, tačiau praktikoje laidavimo sutartyse dažniausiai pasitaikantis laidavimo pabaiga yra siejama su visišku ir tinkamu pagrindinės prievolės įvykdymu, t.y. numatoma, kad „laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo“. Ši sąlyga reiškia, kad laidavimo santykiams negali būti taikoma Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.89 straipsnio nuostata, kad laidavimas baigiasi „kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio“, o laidavimas galios tol, kol bus grąžinta visa paskola, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių.
Su problema susiduriama tuomet, kai bendrovės savininkas perleidžia savo akcijas trečiajam asmeniui, nebedalyvauja bendrovės veikloje, tačiau pagal laidavimo sutartį vis dar lieka atsakingas pagal bendrovės prievoles, kurias jis užtikrino laidavimu. Šiuo atveju laiduotojas atsiduria keblioje situacijoje, kadangi galiojantys teisės aktai numato baigtinį laidavimo pabaigos sąrašą, kuriame nėra aptarta laiduotojo teisė atsisakyti laidavimo iš esmės pasikeitus skolininko ir laiduotojo tarpusavio santykiams. Taigi laiduotojas šiuo atveju lieka solidariai atsakingas už pagrindinės prievolės tinkamą įvykdymą, jeigu laidavimo sutartyje nenumatyta kitaip, o skolininkui nevykdant prisiimtų įsipareigojimų kreditoriaus reikalavimas skolininkui gali būti patenkinamas iš viso laiduotojo turto. Kaip minėta kreditorius turi teisę pasirinkti pirmiausia pareikšti reikalavimą skolininkui ar laiduotojui, o laiduotojui (jei reikalavimas pirmiausia buvo pareikštas pastarajam) nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, kreditorius įgyja teisę imtis priemonių, kad įsipareigojimas būtų įvykdytas priverstine tvarka. Kreditorius turi teisę išieškoti skolą iš laiduotojo turimų sąskaitų, taip pat apriboti laiduotojo teisę disponuoti turimu turtu ir nukreipti išieškojimą į jo turtą.
Nors skolininko ir laiduotojo atsakomybė pagal pagrindinę prievolę kreditoriui yra solidari, tačiau priešingai nei bendraskolių atveju, laiduotojas, jei reikalavimas padengti įsiskolinimą buvo nukreiptas pirmiausia į jį, įvykdęs prievolę kreditoriui įgyja regreso teisę į skolininką, tai reiškia, kad laiduotojas įvykdęs prievolę už skolininką, įgyja teisę reikalauti, kad skolininkas grąžintų visą kreditoriui sumokėtą sumą ir pats tampa kreditoriumi.
Aukščiau aptartas laidavimo pabaigos atvejis, kai laidavimas pasibaigia visiškai ir tinkamai įvykdžius pagrindinę prievolę turi išimčių. Bendrovei skolininkei iškėlus bankroto bylą laikoma, kad visi bendrovės įsipareigojimų terminai pasibaigė, todėl šiuo atveju laidavimo teisiniai santykiai, o tuo pačiu ir laiduotojo atsakomybė pasibaigia, jeigu kreditorius per 3 mėnesius nuo bankroto bylos iškėlimo nepareiškia laiduotojui ieškinio. Nors visos prievolės išregistravus juridinį asmenį ir juridinių asmenų registro laikomos pasibaigusiomis, t.y. paprastai pasibaigia ir laidavimo teisiniai santykiai, tačiau šiuo atveju laiduotojas gali patekti į dar keblesnę situaciją, o būtent, jeigu ieškinio laiduotojui pareiškimo metu pagrindinis skolininkas nebuvo likviduotas ir išregistruotas iš juridinių asmenų registro, t.y. jo prievolė ieškovui nebuvo pasibaigusi, reiškia, jog kreditorius, pareikšdamas ieškinį laiduotojui, pareikalauja, kad nepasibaigusią pagrindinio skolininko prievolę įvykdytų solidarusis skolininkas. Tokiu atveju, kai, bankrutuojant skolininkui, reikalavimas laiduotojui pareiškiamas atskiroje byloje iki pagrindinio skolininko likvidavimo, nors tokios bylos nagrinėjimo eigoje vėliau skolininkas ir likviduojamas, laidavimas nepasibaigia, nes kreditorius kreipėsi į teismą, kai pagrindinio skolininko prievolė dar nebuvo pasibaigusi. Esant šioms aplinkybėms laiduotojas privalo atsakyti už skolininko prievoles net tuo atveju, kai jos jau yra pasibaigusios, o didžiausia problema atsiranda dėl to, jog įvykdęs prievolę už nebeegzistuojantį, t.y. iš juridinių asmenų registro išregistruotą juridinį asmenį, skolininką jis nors ir turi teorinę regreso teisę, tačiau faktiškai ja pasinaudoti nebeįmanoma. Siekiant išvengti šių ir kitų galimų neigiamų padarinių tikslinga prieš sudarant laidavimo sutartis pasitarti su šios srities specialistais. Iškilusius klausimus maloniai padėsime išspręsti asmeninės konsultacijos metu.
Parengė UAB „Lexpro“ teisininkė Agnė Vaitkevičiūtė