Viešojoje erdvėje labai paplitusios diskusijos, kuriomis bandoma išsiaiškinti įmonių, kurios veiklą vykdo vienoje valstybėje, tačiau faktiškai yra kontroliuojamos iš kitų valstybių, tokiu būdu optimizuojant mokesčius, sąžiningumą arba išsiaiškinti, kaip ir kur fiziniams asmenims reikia mokėti mokesčius, jeigu jie yra vienos šalies piliečiai, tačiau dirba arba faktiškai gyvena kitoje valstybėje. Šiuo atveju būtina atskleisti mokestinės rezidencijos mokesčių optimizavimo tikslais esmę ir informuoti plačiąją visuomenę, jog tai nėra nelegali ar nesąžininga veikla.
Mokestinės rezidencijos keitimas – registruotos gyvenamosios vietos pakeitimas siekiant optimizuoti fizinio asmens mokamus mokesčius. Svarbus aspektas yra tai, jog negalima tapatinti mokesčių vengimo su mokesčių optimizavimu. Mokesčių vengimas – neteisėtais būdais slepiamos pajamos siekiant išvengti jų apmokestinimo. Mokesčių optimizavimas pasitelkiant mokestinę rezidenciją – persikėlimas gyventi į, mokesčių prasme, patrauklesnius įstatymus ir sąlygas siūlančią valstybę. Šiuo atveju uždirbtos pajamos būtų deklaruojamos ir apmokestinamos, tik tai būtų daroma kitoje valstybėje, kurioje, tarkime, galioja 0 % gyventojų pajamų mokesčio tarifas. Būtina atkreipti dėmesį į tai, jog visoje Europoje didžioji dalis valstybių yra pasirašę tarpusavio dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, tad vienoje valstybėje apmokestintos pajamos kitoje valstybėje nebus apmokestinamos. Taipogi, svarbu paminėti, kad mokestinės rezidencijos keitimas yra skirtas žmonėms, kurių pajamų šaltinis turi tarptautinio verslo požymių.
Monakas kaip išskirtinė mokestinė rezidencija
Kaip vieną iš patraukliausių ir populiariausių mokestinės rezidencijos jurisdikcijų būtina paminėti Monako Kunigaikštystę. Ne veltui šią jurisdikciją taip mėgsta turtingos pasaulio garsenybės bei Rusijos oligarchai. Nuostabus oras ištisus metus, išvystyta infrastruktūra ir aukštas viešojo saugumo lygis tikrai nėra vieninteliai kriterijai, kuriais remiantis miniatiūrinė Monako Kunigaikštystė yra tapusi geidžiamiausia itin turtingų ir įtakingų fizinių asmenų mokestine rezidencija. Šioje mažoje pietų valstybėje rezidentams yra taikomas 0 % gyventojų pajamų mokesčio tarifas, plačiai išvystyta bankininkystės bei kapitalo valdymo paslaugų infrastruktūra. Tačiau ne viskas yra taip gražu ir paprasta. Monake vienas iš pagrindinių kriterijų, sudarant bet kokios srities sandorį ar palaikant sėkmingus ryšius, yra patirtis ir prestižas. Negyvenusiam šioje valstybėje žmogui gali būti sunku priprasti prie vietinių darbo specifikos ir bendravimo subtilybių.
Nors Monako Kunigaikštystė nėra Europos Sąjungos narė, dėl savo 1861 m. Sutarties su Prancūzija, kuria Monakas įgyjo suverenitetą, Monakas priskiriamas Europos Bendrijos muitų teritorijai. Monako Kunigaikštystė yra nepriklausoma valstybė, tačiau PVM apmokestinimo srityje sandoriai su šia valstybe prilyginami sandoriams su Prancūzija. Būtent todėl Monako Kunigaikštystės rezidento statusą lengviau gauti piliečiams valstybių, kurios įeina į Europos Ekonominę Erdvę (Europos Sąjungos valstybės narės, Norvegija, Lichtenšteinas ir Islandija. Šveicarijos piliečiams taip pat taikoma supaprastina procedūra), nes trečiųjų šalių piliečiams visų pirma reikia pateikti prašymą savo šalyje esančiai Prancūzijos ambasadai dėl ilgalaikės vizos išdavimo. Tik gavus vizą galima teikti prašymą dėl rezidento statuso įgijimo Monake. Būtina paminėti, kad ne visi asmenys gali pasinaudoti Monako Kunigaikštystės rezidento statuso teikiamais privalumais. Prancūzijos piliečiai negali naudotis Monako teikiamais mokestiniais privalumais dėl tarp Prancūzijos ir Monako Kunigaikštystės tarpusavyje pasirašytos tarptautinės sutarties, kurioje nurodoma, jog Prancūzijos piliečiai, net ir turėdami Monako rezidento statusą, vis tiek moka mokesčius Prancūzijoje.
Norint Monake praleisti daugiau nei 3 mėnesius per metus, yra būtina gauti rezidento statusą. Rezidencijos gavimo procedūra yra gana sudėtinga (ypač ne ES valstybių piliečiams). Prieš pradedant rezidento statuso įgijimo procedūrą, būtina įgyvendinti tris pagrindinius reikalavimus – neturėti jokios kriminalinės praeities, turėti gyvenamą vietą Monako Kunigaikštystėje ir turėti pakankamai lėšų pragyvenimui. Sąvoką „pakankamai“ atitinkamos Monako Kunigaikštystės institucijos vertina gana subjektyviai. Kartais banko, esančio Monake, sąskaitoje gali užtekti turėti 300 000 EUR, bet dažniausiai reikalaujama bent 1 000 000 EUR. Rezidencijos registravimo procesas užtrunka iki 4 mėnesių, po kurių gaunama Monako Kunigaikštystės rezidento kortelė, galiojanti metus. Vėliau kortelė turi būti periodiškai atnaujinama. Pastebėtina, kad iš Monako rezidentų tikimasi, jog jie per metus bent 3 mėnesius praleis Monako Kunigaikštystėje.
Norintiems Monako Kunigaikštystėje pinigus ne tik išleisti, bet ir uždirbti, galima pasirinkti iš kelių juridinių asmenų formų. Galima dirbti pagal individualią veiklą, steigiant Société en Nom Collectif (SNC) (neribotos atsakomybės juridinį asmenį) arba Société en Commandite Simple (SCS) (mišrios atsakomybės juridinį asmenį), kurio aktyvūs akcininkai atsako visu savo turtu, o pasyvūs – tik savo invesuota dalimi. Norintiems ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, galima rinktis iš Société A Responsabilité Limitée (SARL), skirto smulkiems verslams arba Société Anonyme Monégasque (SAM), skirto didelės apimties verslui Monako Kunigaikštystėje. Pažymėtina, jog, kaip ir fiziniams asmenims, juridiniams asmenims taikomas 0 % pelno mokesčio tarifas su viena išimtimi – įmonė gali nemokėti pelno mokesčio tik tuo atveju, jeigu ne mažiau nei 75 % visų gaunamų pajamų yra iš veiklos, vykdomos būtent Monako Kunigaikštystėje.
Atsižvelgiant į tai, jog gyventojų pajamos nėra apmokestinamos, o įmonių pelnas apmokestinamas tik išimtiniais atvejais, natūraliai kyla klausimas, kaip Monako Kunigaikštystė išgyvena? Vienas iš pagrindinių Monako Kunigaikštystės biudžeto pajamų šaltinių yra pridėtinės vertės mokstis, kurio tarifas yra 19.6 %. Aukštas pragyvenimo lygis ir didelis turtingų vartotojų skaičius ženkliai papildo Monako Kunigaikštystės biudžetą per PVM. Be to, reikia neužmiršti azartinių lošimų. Būtent dėl jų, o tiksliau dėl klestinčio kazino verslo, Monako Kunigaikštystė nusprendė atsisakyti gyventojų pajamų mokesčio, nes didžiąją dalį biudžeto sudaro pajamos iš azartinių lošimų.
Visi šie Monako Kunigaikštystės teikiami privalumai gali pasirodyti patrauklūs kiekvienam, tačiau jais pasinaudoti apsimokės tik pakankamai dideles pajamas gaunantiems arba didelės vertės turtą valdantiems asmenims. Norint sėkmingai ir efektyviai susitvarkyti mokestinės rezidencijos klausimus Monako Kunigaikštystėje, yra būtina pasitelkti šios srities profesionalų pagalbą, kurie puikiai išmano vietinių žmonių prioritetus ir vertybes. Taigi pagrindinė rekomendacija svarstantiems perkelti savo mokestinę rezidenciją į Monako Kunigaikštystę – profesionalūs teisininkai ir tarpininkai. Būtent tokias mokestinės rezidencijos perkėlimo paslaugas teikia UAB „Lexpro“ profesionalių teisininkų komanda.
Parengė advokato padėjėjas Audrius Onačko