Sprendimo už akių priėmimas – tai praktikos sukurta priemonė, kuria siekiama kovoti su proceso šalies piktnaudžiavimu neatvykstant į teismo posėdį ir proceso vilkinimu. Kad ši problema iš tiesų egzistuoja – patvirtina ir statistika: vien Vilniaus miesto apylinkės teisme per 2014 m. buvo priimti 1465 sprendimai už akių. Tačiau praktikoje galime sutikti situacijų, kuomet priimtas teismo sprendimas už akių vertinamas kritiškai, nes teismui nėra suteikta teisė objektyviai įvertinti neatvykusios šalies neatvykimo priežasčių. Glaudžiai su teismo sprendimo už akių priėmimu yra susijusi ir kita opi problema, t.y. procesinių dokumentų įteikimas proceso šaliai. Šiame straipsnyje aptarsime planuojamus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) pakeitimus, kurie padėtų išspręsti šias problemas.
Šiuo metu galiojančiame CPK sprendimo už akių priėmimas yra gan stipriai ribojamas. Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai buvo tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Be to, sprendimas už akių gali būti priimtas dėl vieno ar kelių ieškovų ar atsakovų, kai šie, esant šioje dalyje nurodytoms sąlygoms, neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį arba per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ar paruošiamojo procesinio dokumento byloje, kurioje yra keli ieškovai ar atsakovai. Iš esmės, sprendimas už akių priimamas tik tuomet, kai byloje yra pateikti tik vienos iš šalių įrodymai.
Teisingumo ministerija parengtame įstatymo projekte siūlo naikinti nuostatą, kad sprendimas už akių gali būti priimamas tik tais atvejais, kai byloje yra pateikti tik vienos iš šalių įrodymai, nes būtent ši nuostata riboja sprendimo už akių priėmimo galimybes. Taip pat siūloma įtvirtinti, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų atvykusios šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, kad teismui atsisakius priimti sprendimą už akių, jis turi motyvuoti tokį savo sprendimą.
CPK 285 str. 2 d. pakeitimu siekiama įtvirtinti nuostatą, kuria teismas galėtų atsisakyti pripažinti aktyviosios šalies nurodytas aplinkybes įvykusiomis, jeigu jos pateikti ir nurodyti įrodymai kelia teismui pagrįstų abejonių. Šia nuostata siekiama teismui atverti galimybes priimti teisingą sprendimą ir atsisakyti priimti sprendimą už akių, jei mano, kad tokiu atveju byloje nebus išaiškintas teisingumas. Taip būtų apsaugoti neatvykusios šalies interesai, jei tai, teismo nuomone, yra būtina siekiant priimti teisingą sprendimą.
Teismo sprendimo už akių priėmimas yra glaudžiai susijęs su asmens neatvykimo priežastimis. Šiuo metu CPK yra įtvirtinta, kad „atostogos, komandiruotė, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai nelaikomi svarbiomis priežastimis, taip pat svarbiomis priežastimis paprastai nelaikomas neatvykimas dėl ligos ir atstovo užimtumas kitose bylose“. Pakeitimu siūloma teismą įpareigoti įvertinti neatvykimo priežasčių svarbą, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo stadiją, ieškovo ir atsakovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Praktikoje vis galima sutikti atvejų, kuomet bylos nagrinėjimo data sutampa su vienos iš proceso šalių suplanuotų atostogų data ar numatytos komandiruotės data, kurių neįmanoma atšaukti. Todėl šie Teisingumo ministerijai Lietuvos advokatūros pateikti siūlymai yra sveikintini ir ypatingai reikšmingi siekiant sudaryti galimybes teismui teisingai įvertinti ir objektyviai nuspręsti dėl neatvykusios šalies priežasčių svarbumo.
Su sprendimo už akių priėmimu susijusi ir procesinių dokumentų įteikimo problema. CPK įtvirtinta, kad teismas šiuos dokumentus įteikia registruotu paštu, per antstolius, kurjerius, kuratoriui ar viešo paskelbimo būdu, o įstatymo nustatytais atvejais – telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Su problema susiduriama, kai norint įteikti pranešimą pvz.: el. paštu, visų pirma, privalu gauti procesinės šalies sutikimą. Negavus sutikimo, nors ir žinant tikslų ir naudojamą pasyvios proceso šalies el. pašto adresą, teismas negali išsiųsti procesinių dokumentų. Tokiu atveju – procesas ilgėja, nes teismui gali tekti kreiptis ir į antstolio kontorą su prašymu dėl asmens paieškos paskelbimo. Teismas, savo iniciatyva, tik išimtiniais atvejais, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali paskelbti asmens paiešką per policiją, bet tik tuo atveju, jei aktyvioji proceso šalis įrodo, kad ėmėsi visų priemonių pasyviosios proceso šalies gyvenamajai vietai nustatyti.
Trumpai aptarkime procesinių dokumentų įteikimą, kai teismas priėmęs teismo įsakymą – jo neįteikia skolininkui. Tuomet, teismas priima nutartį, kurioje nurodo, kad teismo įsakymas yra panaikinamas ir nutartis yra neskundžiama. CPK įtvirtinta, kad kreditoriaus pareiškimo ir teismo įsakymo nuorašai bei teismo pranešimas skolininkui negali būti įteikiami kuratoriui ir viešo paskelbimo būdu. Praktikoje dažnai sutinkama atvejų, kuomet net antstolis, parengęs patvarkymą ir paskelbęs asmens paiešką – jo neranda, nes asmuo sąmoningai slapstosi, vengia savo įsipareigojimų ir taip teismo procesas yra vilkinamas. Viešo paskelbimo būdu procesinių dokumentų įteikimas gali būti vienintelė galimybė sąžiningam kreditoriui apginti savo pažeistas teises ir priversti atsiliepti skolininką. Taigi, kyla klausimas: ar nereikėtų teismui suteikti daugiau laisvės, kuomet proceso šalis piktybiškai vengia priimti procesinius dokumentus, tačiau kontaktuoja su kreditoriumi telekomunikacijų galiniais įrenginiais ir ar viešumas, aptariamu atveju, nėra paskutinė galimybė priversti atsiliepti skolininką.
Į teismą kreipiamasi dėl pažeistų teisių, kurios yra svarbios ir taip siekiama jas apsaugoti. Teismas, vykdydamas teisingumą, turi pareigą kviesti proceso šalis visais įmanomais būdais, nes tik išklausius visus proceso dalyvius gali būti priimtas teisingas sprendimas byloje. Sprendimo už akių priėmimo vienas pagrindinių tikslų yra užkirsti kelią proceso vilkinimui ir neleisti proceso šalims piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Svarbu paminėti, kad teisinių padarinių neturėtų atsirasti, kai šalis dėl objektyvių priežasčių negalėjo atvykti, ir būti išklausyta. Tačiau, reikia atsižvelgti ir į proceso šalių elgesį ir tam tikrais atvejais (kai teismui nekyla jokių abejonių) atitinkamai įvertinti šalies, kuri piktybiškai atsisako bendradarbiauti, veiksmus. Gyvename XXI amžiuje, kuriame visi skuba, lekia ir stengiasi planuoti savo laiką. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad aptarti CPK planuojami pakeitimai priimant sprendimą už akių yra reikalingi siekiant priimti teisingą sprendimą, tačiau nereikia užmiršti ir kitų opių problemų ir ieškoti sprendimo būdų joms išspręsti.
Parengė UAB „Lexpro“ teisininkė Dovilė Katauskaitė